MARIUS DOJO FILOSOFIJA #6

Varžybos turi papildyti treniruočių procesą, o ne pradėti jį valdyti.

Varžybos yra svarbi dziudo dalis. Tačiau jos nėra pats dziudo tikslas.

Treniruotėje vaikas mokosi technikos, judėjimo, sprendimų, savitvardos ir darbo su partneriu. Varžybose jis gauna progą patikrinti, kaip visa tai veikia tada, kai atsiranda jaudulys, nepažįstamas varžovas ir situacija, kurios negali suplanuoti iš anksto.

Todėl mums svarbu ne tik, ar vaikas laimėjo.

Svarbu:

* ar jis išdrįso bandyti;

* ar panaudojo tai, ko mokėsi;

* kaip reagavo į nesėkmę;

* ar sugebėjo valdyti emocijas;

* ar po pralaimėjimo liko pasiruošęs mokytis toliau.

Vaikas gali pralaimėti kovą ir vis tiek turėti labai geras varžybas.

Jigoro Kano požiūriu pergalė praranda savo vertę, jei dėl jos pamirštami dziudo principai. Kodokan tai sieja su Jundo Seisho – svarbu ne tik laimėti, bet ir tai, kaip siekiame pergalės.

Todėl ir tėvams po varžybų siūlome pirmiausia klausti ne:

„Kiek laimėjai?“

O:

„Kas šiandien pavyko?“

„Kas buvo sunku?“

„Ką išmokai?“

„Ką kitą kartą norėtum padaryti geriau?“

Varžybose siekiame laimėti, tačiau pergalė nėra vienintelis progreso matas.

Varžybos vaikui vertingos ne todėl, kad moko laimėti.

Jos vertingos tada, kai moko varžytis.

Mums svarbiausias yra treniruočių procesas, o varžybos – tik viena jo dalis.