MARIUS DOJO FILOSOFIJA #3

### Tradicijos ir taisyklės

Mūsų dojo galioja taisyklės, kurių laikomės visi. Ne todėl, kad „taip reikia“, o todėl, kad dziudo tradicijos padeda pagarbą, atsakomybę ir discipliną paversti kasdieniu elgesiu.

Kodokan tam skiria ypatingą dėmesį – dziudo mokymas apima ne tik techniką, bet ir Reiho – etiketą, pagarbą kitiems, sąžiningą elgesį ir tradicinę dojo kultūrą.

Kodokan – Jigoro Kano 1882 m. įkurtas institutas ir šiuolaikinio dziudo ištaka. Todėl savo taisykles ir tradicijas stengiamės grįsti ne mada ar įpročiu, o pirminiais dziudo principais.

1. Pratybose – tik balta dziudogi.

Balta dziudogi – Kodokan tradicija. Mūsų klube ji primena apie švarą, tvarką ir pagarbą partneriui. Mėlyna dziudogi atsirado gerokai vėliau kaip varžybų sprendimas.

2. Atėję pasisveikiname, išeidami atsisveikiname – garsiai, aiškiai ir su visais.

Taip pastebime kitą žmogų ir parodome jam pagarbą.

Kodokan: Rei – pagarbos dvasia, o Reiho – būdas ją išreikšti savo elgesiu.

3. Už tvarką ir tinkamą elgesį atsakome visi.

Kiekvienas prisideda prie dojo kultūros. Kodokan geras manieras ir rūpinimąsi dojo sieja su pagarba kitiems.

4. Rišame tik tą diržą, kurio laipsnį esame įgiję.

Diržas nėra aksesuaras – jis žymi pasiektą laipsnį ir kartu atsakomybę už tai, ką jau turėtume mokėti ir kaip turėtume elgtis.

5. Gerbiame laipsnį ir patirtį.

Gerbiame dojo hierarchiją ir patirtį. Aukštesnio laipsnio dziudoka savo elgesiu rodo pavyzdį ir padeda mažiau patyrusiam.

Tai dera su Jita-Kyoei – abipusės gerovės ir naudos principu: tobulėjame padėdami tobulėti vieni kitiems.

6. Ant tatamio ateiname švarūs ir tvarkingi.

Švari dziudogi, švarus kūnas, trumpi rankų ir kojų nagai.

Tai ne tik elementari higiena – Kodokan šią nuostatą sieja su pagarba ir rūpesčiu kitais.

7. Partnerį saugome taip pat, kaip save.

Mokomės kontroliuoti techniką, stebėti aplinką ir suprasti, kad už saugią treniruotę atsakingi abu.

8. Prieš ir po darbo su partneriu – Rei.

Nusilenkimas nėra dekoracija. Kodokan pirmąjį Rei aiškina kaip kvietimą „tobulėkime kartu“, o paskutinį – kaip padėką partneriui už bendrą praktiką.

Vaikas, suaugęs, pradedantysis ar juodas diržas – kiekvienas yra partneris, be kurio negalėtume praktikuoti dziudo.

9. Dojo nėra vieta įrodinėti, kas stipresnis.

Randori praktikuojame tam, kad mokytumės.

Kano požiūriu net pergalė praranda prasmę, jeigu dėl jos nukrypstama nuo dziudo principų.

Kodokan: Jundo Seisho – net pralaimėjimas laikantis Kelio yra vertingesnis už pergalę nuo jo nukrypstant.

10. Jeigu nežinome – klausiame. Jeigu mokame – padedame.

Kodokan praktikoje skatinama kreiptis į instruktorių ar partnerį, kai reikia pagalbos.

Tradicija mums nėra aklas senų taisyklių kartojimas.

Tai būdas dziudo vertybes nuolat praktikuoti savo elgesiu.

Todėl saugome ne tik dziudo technikas.

Saugome ir dziudo kultūrą, kurioje jos praktikuojamos ir perduodamos iš kartos į kartą.